- pastargalys
- pastargalỹs sm. (34b) J.Jabl, Lp, pãstargalis (1) Ktv žr. pasturgalis: 1. Vežimo pirmagalys ir pastargalỹs Onš. Krauk daugiau [šiaudų] ant pãstargalio – geriau prisiverš kartė Ukm. Šitų ratų pastargalỹs visas naujas Sem. 2. Kaip gausi gerai pastargalin, tai žinosi, kaip reikia ganyt! Bgs. Jo (jaučio) visas pastargalỹs ir pasinėrė in vandenį Smn. | prk.: Žmogaus [gyvenimo] abu galai toki: pirmagalys ir pastargalỹs (pabaiga) Alv. ║ gyvulio užpakalio mėsa: Jie teliuko pãstargalio nevalgė Sem. Nepakorėm pastargalių̃ (kumpių), tai pusę katės suėdė Rtn.
Dictionary of the Lithuanian Language.